vyriškas

1 výriškas sm. (1) NdŽ, DūnŽ žr. 1 vyriškis: 1. SD146, R, R251, MŽ, MŽ334, P, Jn, J.Ger, Nmč, Sn Gyvena vienas výriškas Brsl. Gyvenam vienos, výriško neturiam – negerai, i gana Trg. Be výriško jai vienai sunku GrvT102. Pas mumi nėra výriško, tai nėr kam aptvert DrskŽ. Výriškas a padarys [ruošoje] tep, kap reikia, lauk DrskŽ. O tiej trys výriškai eima LzŽ. Gyvulius surašinė[jo] berniokelis ir výriškas Aps. Už výriško pečių motriškai vis ramiau Krš. Tę aria, tę sėja, tę mėžia – tai vis výriško darbas Kpč. Výriškas, tu neisi prieg puodų Drsk. Grybauna bobos i vienas výriškas Ad. Uogavo moterys, výriški tingėdavo Všn. Man lyg výriškas mašinėlėn sėdėjo, ne moteriškas Pv. Važia[vo] dviejuos výriški Dglš. Tas výriškas gyvena už dum kilometrum Plt. Ką aš ten veiksiu terp výriškų? Ds. Kas čia man, lyg výriško būta Slv. Výriškas, o bobai výriško reikia, tai ir priėmė Zt. Seniau výriškas výrišku buvo, numai buvo laikomi, motriškos ramios Krš. To mergelė, matyt, akvati ant výriško Slm. Tu výriškas, turì galvą, kam mainei? Žrm. Výriškuo y[ra] geriau i lengviau, o motriškai visur vargai Rdn. Výriškui geriau gyvent kai bobai Str. Nebuvo výriško, tai tekdavo man pačiai ir pjaut, ir kirst Svn. Ka vyriško neturiav savo kieme, i reik pačiom vargti LKT57(Skd). Bobos karštos daba, i trumpą laiką be výriško nestova Krš. Arimas yra výriško darbas Skr. Liuob keturias dienas pjauti výriškas rugius Yl. Výriškas vis geriau daktaris, motera – prasčiau Drsk. Výriškas, o apsiveža motriškų visokias vietas gydyti Krš. Výriškas juo savęs veiza: mergą suėda (suvedžioja) i pameta Eig. Priėmiau, kad ne výriški: nė rūko, nė koki pijokai Rsn. Paprašysu kokio výriško, pataisys lentų Krš. Kad aš, supuvusi boba, po visus galus išmaišiau, o tu, výriškas, negali?! Krš. Výriško negal tikėti nėkados Šv. Ką tenai su vyriškais. Pasibus ir pareis… J.Ap. Výriškas ir paliekta vyriškas, ką ans galia be motriškos Krš. Mat aš výriškas, aple žoles nežinau Lk. Aš, výriškas, bijau eiti pagal tais kapukais Vgr. Atvažiavo trys motriškos i du výriški Žr. Výriškas riebus buvo – paliaukis atsikišęs End. Výriškas, matai, bučiavo i patiko Vn. Výriškuo su vaikų būriu palikus tikra bėda Rdn. Výriškų drebužiai didžiausią dalį buvo grynaustiniai Pgg. Ne výriško darbas mazginys plauties LKT90(Rt). Pats bjaurumas – výriškas pensijo[je] (bastosi, nemoka už ko nusitverti dirbti) Krš. Išeisiąs i gatvę, negalės atskirti, ar výriškas, ar motriška Akm. Tėvas ka mirė, tą vyrišką kur čia gausi Krtn. Nušavo tujau motrišką i výrišką Kl. O ratūse výriškas besėdįs svetimas Varn. Nepažįstamas výriškas buvo ateję Dv. Vienam kampe výriškas, kitam – bobiškas Kli. Einu einu i sutinku tokį vyriškiùką End. Linkiu kožnam vienam, senam ir jaunam, gaspadoriui ar algočiui, vyriškam ar motriškai, kad ją („Ugnies kningelę“) skaitytų S.Dauk. Vyriškus iškirto, o motriškosias į vergus išvarė S.Dauk. Tris kartus per metus tur pasirodyti po akim Pono ponovojančio [Dievo] visi tavo vyriški BB2Moz23,17. Trimis kartomis metuose tur kožnas vyriškas pasirodyti po akimis Viešpaties CII14. Yra visuotinis prisakymas, idant kiekvienas mylėtų… seną ir jauną, výrišką ir moterišką DP528. Abu: ir výriškas, ir moteriškas nusidėję DP162. Bet ans atsakydamas tarė jump: Negu skaitėte, tas, kurs nuog pradžios sutvėrė (žmogų), jog sutvėrė juos vyrišku ir moterišku Ch¹Mt19,4. Motriškas be vyriško… vaikų negal pavesti BPI18. Kai pasidedi vyrų kelnias po galva, tai ir susapnuoji vyrišką LMD(Kls). ^ Stambi merga kap výriškas DrskŽ. Kame motriška valdo, ten vyriškas klysta VP22. Tiek výriškam davęs, tiek šunie pametęs J. Sena pasaka yra: kol vyriškas puokų svarą ledu pavelka – vis mislija žaninties Plt. Výriškas už šunį ir Dieviep parašytas (vyrą ir Dievas laiko blogu) Lz. Tas výriškas y[ra] klumpis pastarasis Krtn. Motriška výriškuo kryžius Jdr. Į výrišką veizėk, tik vargą užsidėk Trk. Vyrišką, aną sugaudysi vėjį ant laukų! Pln. Výriško rankos i proto reik vaikams, motynos taip neklauso Rdn. Kumet výriškas stova ant viena koja? – Kai kelnėms velkas Štk. 2. DūnŽ, Vrnv, Antz, Krt Ta jaunoji výrišką jau parvedė į savo vietelę Akm. Výriškas lauke, o jo boba namie buvo LzŽ. Par laikraščius výriško ieško, a ne juokai Krš. Duktė, va tas žentas – výriškas Pun. Baisu be savo výriško gyvent Pl. O ka būs výriškas, viską reiks priimti – i gerą, i prastą End. Výriško neėsk, negraužk, būk meili, i nepames Krš. Už gero výriško visos gali paponaut, ir aš paponautau Drsk. Kur tavo výriškas? Lz. Sakau, toki jauna motriška, bene výriško aš negausu Brs. Be výriško nebūs, susiras kitą Krš. Manas výriškas gyvį gano Lz. Výriškas mirė greit, ė ana da pagyveno Vdš. Mano sūnus su marčia lygūs kaip sukirpti, o výriškas atrodo mažesnis Slm. Namuos vienas výriškas Dgp. Neduok Dieve ženotam, jei da gauni žmogų, o ka nebekoks ar tas gyvenimas nė tam výriškui, nė tai moteriškai Sk. Výriško nė balso – vaikščiok daba su pilvu (nėščia) End. 3. juok. vyriškos lyties kūdikis, berniukas: Ka jau výriškas būs, reiks Jono duoti vardą Ms. Mano anūkai du výriški ir dvi mergaiti Sv. Jug visi [tėvai] nora, ka tik būtų (gimtų) výriškas Krt. 4. Srj (gyvulių, paukščių ir kt.) patinas: O gegutė parkeliavus, ji výrišką raiba gavus DrskD251. Itai – karvė, o itai – výriškas Rod. Kaipgi gyvatė turės vaikų be výriško? Šmn.